Stereotipai apie ūkininkus

Kas pirmiausiai šauna į galvą, pagalvojus apie ūkininkus? Tikriausiai dažnas atsakytų, jog prieš akis jie išvysta žmones, kurie yra purvini, ne kaip kvepiantys ir dėvintys purvinus drabužius. Tokios asociacijos kyla dėl dažnai, būtent taip vaizduojamų ūkininkų. Išties, nė nesusimastome, kokį svarbų vaidmenį ūkininkai atlieka mūsų kasdieniuose gyvenimuose. Daugelis mano, jog ūkininkai tik dirba purviną darbą, kuris visai nereikšmingas. Taip manantys, stipriai klysta. Ūkininkai sodina, augina ir nuima derlių, kuris vėliau naudojamas įvairiems kasdieniams produktams, įskaitant duoną, miltus, makaronus ir kitus produktus, kuriuos vartoja kiekvienas. Gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai, aprūpina mus įvairiais mėsos gaminiais, pienu, kiaušiniais, kuriuos taip pat galima rasti ant kasdienio stalo. Tai tik dalis to, ką mums duoda ūkininkai, tačiau, kažkodėl, daugelis nevertina jų darbo, o tiesiog tiki nusistovėjusiais stereotipais ir jais vadovaujasi. O populiariausi stereotipai yra tokie:

  • Ūkininkai nieko neišmano, jie sugeba tik mėžti mėšlą ir arti laukus. Šis stereotipas atkeliavęs dar iš senų laikų, kuomet ūkininkams nereikėjo tam tikro išsilavinimo, todėl kiekvienas turintis žemės plotą ir keletą gyvulių, buvo laikomas ūkininku. Šiandien, situacija visai kitokia. Ūkiai gerokai patobulėjo, išsiplėtė ir tik elementarių žinių nebepakanka. Iš ūkininkų reikalaujama nusimanyti apie žemės ūkį, žemės apdirbimą, augalus, jų ligas, kenkėjus ir kitus pavojus, ūkio techniką, taip pat puiku, jei ūkininkas geba pats suremontuoti sugedusią techniką, prie viso to, reikalaujama išmanyti ūkio įstatymus, domėtis politine šalies situacija, ekonomika, sugebėti teisingai valdyti savo finansus, tinkamai prižiūrėti gyvulius ir t.t. Tai tik keletas dalykų, kuriuos privalo mokėti geras ūkininkas. Tikriausiai, išvardinus šiuos dalykus, tampa akivaizdu, jog ūkininkas tikrai nėra kvailas žmogelis, kuris nieko neišmano.
  • Ūkininkai nesirūpina savo gyvuliais. Tiems, kurie taip mano, reikėtų apsilankyti gyvulininkystės ūkiuose ir pažiūrėti kaip viskas vyksta iš tiesų. Ūkininkai kasdien, bet kokiu oru eina pas gyvulius, stengiasi jog jie būtų sveiki, augtų ir nuolat būtų geros formos. Jie investuoja didžiulius pinigus, todėl gyvuliais rūpintis privalo. Jeigu nesirūpintų gyvuliais, tuomet jie negautų pelno, kurio jie siekia juos augindami. Ūkininkai yra atsakingi už savo ūkį ir auginamus gyvulius, todėl tikrai negalima teigti, jog gyvuliais jie nesirūpina.
  • Ūkyje tik vyrai. Kažkodėl, įprasta manyti, jog ūkiuose dirba tik vyrai, tačiau yra visai ne taip. Moterys taip pat yra puikios ūkininkės ir nors vyrų visgi yra dauguma, moterys taip pat puikiai tvarkosi su joms patikėtomis užduotimis. Ne maža dalis moterų valdo didelius ūkius ir su tuo puikiai susidoroja. Moterų padėtis šiandieninėje visuomenėje gerokai pasikeitė, todėl dabar moteris galima išvysti netikėčiausiose pozicijose ir pareigose. Be to, kai kurie moterų vadovaujami ūkiai netgi yra geresni nei vyrų. Žinoma, moterims reikia ir vyrų pagalbos, nes ūkyje vienas žmogus nesusitvarkytų, tačiau teiginys, jog ūkininkauti gali tik vyrai, yra visiškai neteisingas.
  • Dažnai aptarinėjama ūkininkų išvaizda ir teigiama, jog jie nuolat purvini, nesusitvarkę ir vilkintys nešvarius drabužius. Galbūt darbo vietoje jie atrodo panašiai, tačiau toks yra jų darbas. Vargu ar kas nors norėtų išsitepti savo firminius drabužius, kuriuos įsigijo žymiausiose parduotuvėse. Be to, reikia paminėti ir tai, kad stambūs ūkininkai uždirba gana nemažai, todėl įprastiniame gyvenime jie atrodo tikrai nepriekaištingai, nežinant jog tai ūkininkas, vargu ar kas nors galėtų pasakyti, jog jo darbas būtent toks. Stereotipai sklando visur ir tai neišvengiama, tačiau dažnai stereotipai taip ir lieka stereotipais, nes realybė dažnai būna kitokia.