Intensyvus žemės ūkis

Retai susiduriantys su žemės ūkiu, tikriausiai nė nenutuokia, jog yra įvairių žemės ūkio rūšių. Pagrindinės jų yra intensyvus ir ekstensyvus žemės ūkis. Intensyvus žemės ūkis, tai produktyvus žemės ūkis. Kitaip tariant, siekiama gauti kuo didesnį derlių, kuo mažesnėmis sąnaudomis. Priešingai nei intensyvus, ekstensyvus žemės ūkis nėra našus. Paprastai ekstensyvūs žemės ūkiai apima didžiulius žemės plotus, tačiau čia naudojamos mažos darbo bei kapitalo sąnaudos.

Intensyvus žemės ūkis ne visuomet užtikrina didelį pelną. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse tam tikro produkto produktyvumas yra didelis, bet ten dirba labai daug ūkininkų, vadinasi jų gyvenimo lygis žemas. Taip pat, kitose šalyse tam tikro produkto produktyvumas irgi didelis, bet ten dirba mažai ūkininkų, o tai reiškia, jog jie gauna didesnes pajamas. Tai vienas pagrindinių skirtumų. Vieni akivaizdžiausių intensyvaus žemės ūkio bruožų, tai cheminių trąšų, pesticidų, herbicidų, modernių žemės ūkio mašinų naudojimas. Vis tai prisideda prie didesnio produktyvumo.

Kadangi intensyvaus žemės ūkio pagrindinis bruožas yra išgauti kuo didesnį produktyvumą, tam pasitelkiamos visos galimos priemonės. Kol įprasti žemės ūkiai telkiasi ties didesniu derliumi, intensyvus žemės ūkis naudoja technikas, kurios padeda apsėti kuo didesnį plotą pasėlių, o taip pat ir per metus nuimti keletą derlių.

Siekiant produktyvumo, didėja dirbamosios žemės plotai, o tai daro neigiamą poveikį aplinkai, bei kelia grėsmę ateities žemės ūkiui, taip yra dėl to, kad intensyviam žemės ūkiui reikia labai daug gamtinių išteklių. Intensyvi žemdirbystė išgauna didelį produktyvumą, tačiau turi daug neigiamų padarinių, tokių kaip:

  • Drėkinami plotai tampa druskingi;
  • Itin didelė gruntinio vandens gavyba bei tarša;
  • Blogėja dirvožemis;
  • Žemės erozija;
  • Atsparumas pesticidams ir kt.

Be šių neigiamų faktorių, yra ir daugiau dalykų, dėl kurių vertėtų sunerimti. Dėl intensyvaus žemės ūkio iškirsta daug miškų, padaugėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, teršalų. Visos šios problemos atsirado ir dėl to, jog padidėjo populiacija. Kaip žinia, didėjant pasaulio populiacijai, kyla ir maisto paklausa. Vadinasi politikai ieško būdų, kaip didinti užauginamos produkcijos kiekį. Kadangi vis labiau ryškėja ekologinės problemos, kartu stengiamasi ne tik didinti produkciją, tačiau kartu mažinti ir neigiamą ūkininkavimo poveikį visai supančiai aplinkai.

Nepaisant to, jog intensyvus žemės ūkis turi daug neigiamų dalykų, išties yra ir tam tikrų privalumų:

  • Sumažėjo maisto produktų kainos;
  • Mažėja maisto trūkumas, o tai reiškia, jog daugiau žmonių turi maisto;
  • Produkcijos kiekis gerokai išaugo;
  • Išaugo derlingumas.

Šie privalumai išties geri, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad nepaisant to, jog maisto išgaunama daugiau, jo auginimui naudojami įvairūs pesticidai, trąšos, genetiškai modifikuotos medžiagos, o tai reiškia, kad esame priversti valgyti ne itin sveiką maistą, kuris gali sukelti gana rimtų sveikatos problemų.

Apibendrinant būtų galima teigti, jog intensyvus žemės ūkis turi ir privalumų ir trūkumų, nors trūkumų galima įžvelgti gerokai daugiau, visgi privalumų čia taip pat yra. Kadangi pasaulyje viskas tobulėja, tobulėja ir žemės ūkis. Šiuo atveju, tobulėjimas ne visuomet yra tik naudingas. Nors šiuolaikinių technologijų pagalba galima viską daryti žymiai produktyviau ir efektyviau, tai naudinga ne visiems. Nuo to kenčia gamta ir žinoma mes, žmonės. Valgydami užterštus maisto produktus, numalšiname alkį, tačiau padidiname riziką susirgti įvairiomis ligomis. Genetiškai modifikuoti produktai turi didžiulę įtaką vėžinių susirgimų padažnėjime. Taigi, reikia ieškoti būdų, kaip būtų galima išsaugoti produktyvumą, tačiau užauginti produktus, kurie būtų sveiki ir nekenksmingi.