Bendra informacija apie gyvulininkystę

Gyvulininkystė, tai žemės ūkio šaka, kuri apima naminių gyvulių, paukščių, bičių, žuvų, kailinių žvėrelių bei kitų gyvūnų auginimą. Užsiimant gyvulininkyste, gyvūnai ne tik auginami, tačiau jie teikia maisto produktus, įvairias žaliavas, darbo jėgą ir kt. Iš gyvulininkystės produktų ir jų atliekų, gaminami įvairūs produktai. Pati gyvulininkystė yra labai susijusi su augalininkyste ir žemės naudojimu.

Gyvulininkyste pradėta užsiimti jau labai senai. Kaimo vietovėse ir mažiau išsivysčiusiose šalyse, tėvai mokydavo savo vaikus kaip reikia rūpintis gyvuliais ir ūkiu. Taip gyvulininkystė būdavo perduodama iš kartos į kartą, daugelis šeimų tuo užsiimdavo, ir tai būdavo pagrindinis jų pragyvenimo bei maisto šaltinis. Laikui bėgant situacija keitėsi, vis mažiau šeimų, savo namų ūkiuose laiko naminius gyvulius ir užsiima gyvulininkyste. Viskas tampa labai modernu, naujosios technologijos lengvina ir keičia gyvenimus. Nebėra būtinybės namuose auginti naminius gyvulius, nes maistą galima įsigyti prekybos centruose, daugelis nebenori užsiimti gana purvinu darbu ir tiesiog rūpintis gyvuliais.

Vis dėlto, gyvulininkystė, gana stambi žemės ūkio šaka. Gyvulininkystė paplitusi visame pasaulyje. Skiriasi tik gyvulių paplitimas. Vienos šalys augina vienokius gyvulius, kitos augina visai kitokius, tai lemia daugybė faktorių, tokių kaip kultūra, religija, klimatas ir kt.

Pagrindinės gyvulininkystės šakos yra šios:

  • Arklininkystė
  • Asilininkystė
  • Avininkystė
  • Bitininkystė
  • Elnininkystė
  • Galvijininkystė
  • Kiaulininkystė
  • Kupranugarininkystė
  • Mulininkystė
  • Ožkininkystė
  • Paukštininkystė
  • Šunininkystė
  • Triušininkystė
  • Žuvininkystė
  • Žvėrininkystė

Ne paslaptis, jog visame pasaulyje jaučiamos ekologinės problemos, prie kurių prisidedame visi kartu ir kiekvienas atskirai. Gyvulininkystė, taip pat viena tų sričių, kuri turi itin neigiamą poveikį gamtai. Nors gali pasirodyti, jog gyvulininkystė, tai gana ekologiška ūkio šaka, negalinti pakenkti aplinkai, realybė visai kitokia. Įvairiais duomenimis, teigiama, jog gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei viso pasaulio transporto priemonės kartu sudėjus.

Taip yra dėl to, kad gyvulininkystė:

  • Tai pagrindinis vandens taršos šaltinis;
  • Tai didžiausia gamtos išteklių naudotoja;
  • Pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, kuri prisideda prie biologinės įvairovės pasaulyje nykimo;

Visi šie faktoriai, prisideda prie ekologinės situacijos blogėjimo. Norint, jog situacija keistųsi, reikia pradėti auginti gyvulius taikant ekologiškai švarias, taupančias energiją, mažai atliekų paliekančias, pigias bei saugias aplinkai technologijas. Vis dėlto, visa tai nėra taip parasta ir reikalauja didžiulių pastangų, o taip pat ir išlaidų. Kol taip nėra, naudojami įvairūs produktai, kurių sudėtyje yra įvairių cheminių medžiagų, bei modifikuotų produktų, kurie vėliau patenka ir ant mūsų stalo. Visame pasaulyje kasmet užauginama daugybė gyvūnų, kurių mėsa naudojama maistui. Anksčiau, norint užauginti gyvūną, tai užtrukdavo beveik metus, tuo tarpu šiandien, dėl įvairių pašarų ir kitų priemonių, gyvuliai užauginami vos per keletą mėnesių. Ar tai sveika, reikia spręsti patiems.

Yra žmonių, kurie apskirtai nevalgo mėsos, nes jie yra prieš gyvulių žudymą, tačiau mėsos produktuose yra daug mūsų organizmams reikalingų medžiagų bei vitaminų. Todėl mėsa yra būtina kasdieniame mūsų racione. Nors gyvulininkystė kelia įvairių nuomonių, visgi ši ūkio šaka gerokai ištobulėjo, o gyvulininkystė ūkių savininkai, kraunasi didžiulius pelnus. Dėl demografinės situacijos kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, kur palankios sąlygos ūkininkavimui, ima trūkti žemės ūkio specialistų, gyvulininkystės technologų. Asmenys, nežinantys kur studijuoti, skatinami rinktis studijas, susijusias su gyvulininkyste. Ši sritis yra labai plati, todėl galima rinktis įvairias studijų programas bei galvoti apie ateities perspektyvas, kurių tikrai yra.