Filmai apie žemės ūkį

Nors žemės ūkis nėra ta sritis, kuri sulaukia daugiausiai kino kūrėjų dėmesio, išties, filmų šia tematika tikrai yra. Tokie filmai nebūtinai yra apie patį žemės ūkį ir su juo susijusias problemas, paprastai žemės ūkis yra tik personažų profesija, gyvenimo būdas ir pan. Dažniausiai tokių filmų scenarijus sukurtas taip, jog veiksmas vyksta fermoje arba ūkyje, tačiau pagrindiniai veikėjai tik tam tikrais momentais užsiima ūkininkavimu. Dažniausiai plėtojamos jų gyvenimo subtilybės, dramos ir išgyvenimai. Taip pat, vis daugiau sukuriama dokumentinių filmų. Jie vis dažniau parodo kitą žemės ūkio pusę ir tai, kad ne visi žemės ūkiai veikia teisingai. Norintiems jaukaus vakaro, žiūrint gerą filmą žemės ūkio tematika, rekomenduojama pažiūrėti šiuos:

  • Rojaus dienos (orig. Days of Heaven) 1978 m. – tai filmas, perteikiantis gamtos grožį ir užburiančius vaizdus. Tai drama apie du, po laikinuosius darbus keliaujančius įsimylėjėlius, kurie apsimeta, jog yra brolis ir sesuo. Jie atkeliauja pas ūkininką, kuris įsimyli keliaujančią merginą, o galiausiai ją veda. Perteikiama gana gili istorija, kurios pagrindinis bruožas užburiantys gamtos vaizdai.
  • Klystkeliai (orig. Sideways) 2004 m. – šiame filme persipina puikus humoras, gražūs vaizdai ir malonūs pojūčiai. Tai istorija apie du geriausiu draugus, kurie yra visiškos priešingybės, ir apie jų kelionę savęs pažinimo link. Filme gana nemažai informacijos apie vyną, todėl filmas puikiai tiks vyno mėgėjams. Šis filmas netgi turėjo įtakos išaugusiems vyno pardavimas, be to, tai gana smagus filmas ramiam vakarui ir geram laiko praleidimui, galbūt net su vyno taure.
  • Širdies kertelės (orig. Places in the Heart) 1984 m. – tai drama apie moterį, kuri po vyro žūties lieka viena ir turi prižiūrėti ūkį. Jai padeda juodaodis vyriškis. Nors gyventi sunku ir emociškai ir finansine prasme, moteris turi atlaikyti visus likimo išbandymus ir pasirūpinti savo vaikais. Filme perteikiami ne tik jausmai, tačiau ir kasdieniai ūkio darbai.
  • Sidro namų taisyklės (orig. The Cider House Rules) 1999 m. – tai istorija apie vaikiną, užaugusį vaikų namuose, tačiau vėliau nusprendusį keliauti į paslaptingą obuolių fermą ir joje įsidarbinti. Tai romantinė drama, ne tik apie jausmus, tačiau ir apie obuolių auginimą, todėl filmas puikiai tik tiems, kurie domisi obuolių ūkiais ir jų auginimu. Filmas pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą.
  • Geri metai (orig. A Good Year) 2006 m. – tai filmas apie finansų ekspertą, kuris mirus dėdei atvyksta į Prancūziją, į jo paveldėtą nedidelį vynuogyną. Atvykus paaiškėja, jog verslas žlunga, todėl vyrui tenka viską perimti į savo rankas. Filme netrūksta romantikos be gražių Prancūzijos vynuogynų vaizdų. Tai dar vienas filmas vyno mėgėjams.
  • Upė (orig. The River) 1984 m. – drama apie tai, jog ūkininkauti tikrai nėra lengva. Įvairiausios gamtos stichijos ir nuolatinė kova dėl savo žemės. Ūkininkui tenka kovoti ne tik dėl žemės, bet ir dėl savo nuosavybės, dėl kurios tenka grumtis net su banku. Tai gana dramatiška istorija apie ūkininko gyvenimą ir vargus.

Yra daugybė gerų filmų. Nors ūkininkavimo tema, nėra itin populiari, filmų šia tematika visgi yra. Dauguma jų dramatiški, kupini romantikos ir kančių. Vieni veikėjai kovoja dėl meilės, kiti dėl savo ūkio, treti dėl abiejų dalykų. Šie filmai nėra skirti kuriai nors vienai publikai, todėl šiais filmais mielai gali mėgautis ir ūkininkai ir kitų profesijų atstovai. Beje, pastarieji, gali daugiau sužinoti apie ūkininkavimo subtilybes ir galbūt pakeisti savo turimą profesiją.

Filmai apie žemės ūkį

Populiariausi produktai ir augalai, kuriuos gauname iš ūkininkų

Kasmet užauginama ir pagaminama daugybė maisto produktų, kuriuos vartojame kasdien. Vieni jų itin populiarūs, kai kurie vartojami rečiau. Kai kurie labai brangūs ir pelningi verslininkams, kiti tiesiog gyvybiškai svarbūs gyventojams, tačiau ne tokie naudingi ūkininkams. Kalbant apie žemės ūkį, skirtingose šalyse populiarūs skirtingi produktai. Tai lemia klimatas, žmonių įpročiai, racionas, žemės kokybė ir pan. Gyvulininkystės sferoje yra labai panašiai. Visa tai įtakoja daugelis veiksnių, kiekvienas ūkininkas, pradėdamas savo ūkininkavimą, atsižvelgia į šalies situaciją, rinkos kainas, galimą gauti pelną, populiarius produktus, jų auginimo galimybes ir kt. Pasirinkimus lemia daug skirtingų dalykų, tačiau kiekvienas produktas yra svarbus ir vertinamas.

Visame pasaulyje daugiausiai užauginama kukurūzų ir kviečių. Vėliau iš jų gaminami įvairiausi produktai. Taip pat labai daug auginama ryžių bei sojos pupelių. Vis dėl to, nors šios kultūros yra populiariausios ir jų užauginama daugiausiai, tai nereiškia, jog būtent šie produktai atneša didžiausią pelną. Kol kas, didžiausią paklausą žemės ūkyje turi šie produktai:

  • Kviečiai
  • Kukurūzai
  • Ryžiai
  • Sojos pupelės
  • Pupelės
  • Miežiai
  • Rapsai
  • Cukranendrės
  • Bulvės

Iš minėtų augalų, didžiausią pelną neša ryžiai. Jie populiarūs visame pasaulyje. Deja, ryžiams reikia tinkamo klimato ir sąlygų, todėl jie auginami tik tam tikrose šalyse. Nepaisant to, jog ryžiai auga ne visur, jų populiarumas išties didelis. Prakalbus apie pelningumą, reikia paminėti, jog pelningiausia yra auginti kanapes, pelno atžvilgiu jos lenkia visus kitus augalus, tačiau jų populiarumas nėra toks didelis, beje daugelyje valstybių, kanapes auginti ir naudoti yra draudžiama.

Be augalininkystės ūkių, taip pat yra ir gyvulininkystės ūkiai, kurie taip pat yra pelningi ir suteikia mums kasdien naudojamus produktus. Vieni populiariausių produktų tai pienas, galvijų mėsa, kiauliena, vištiena. Šiuos produktus vartoja daugelis pasaulio gyventojų, todėl jų reikia labai daug. Nors prieš gyvulininkystės ūkius priešiškai nusiteikę vegetarai, visgi žmonių, kurie valgo viską yra daugiau, o tai lemia ir tai, jog gyvulininkystės ūkių yra labai daug. Populiariausi produktai, išgaunami gyvulininkystės ūkiuose yra:

  • Karvių pienas
  • Galvijų mėsa
  • Kiauliena
  • Vištiena
  • Kiaušiniai
  • Azijinių buivolų pienas
  • Aviena
  • Ožkų mėsa
  • Buivolų mėsa
  • Kalakutiena

Šių produktų populiarumas taip pat priklauso nuo šalies, klimato, kultūrinių skirtumų ir kitų faktorių. Kai kuriose šalyse populiaru valgyti kiaulieną, o kai kurios šalys jos nevalgo visai. Pienas ir kiaušiniai, taip pat laikomi kasdieniais produktais, kuriuos vartoja visas pasaulis. Skiriasi tik jų paruošimo būdas, vartojimas, patiekalai ir kt. Nepaisant populiarumo pasauliniu mastu, kiekvienoje šalyje gyvulininkystės, o taip pat ir augalininkystės populiariausių kultūrų paplitimas gali skirtis. Kiekviena šalis turi tik jai būdingus augalus arba tik ten populiariausias kultūras bei kitus produktus.

Nors įvairiose šalyse produktų vartojimas skiriasi, bendrieji duomenys nurodo produktus, kurie savo paplitimu ir suvartojimu lenkia kitus produktus, kurie taip pat vartojami pasauliniu mastu. Atsižvelgdami į produktų populiarumą, pelningumą ir daug kitų dalykų, ūkininkai pasirenka kokį ūki geriausia plėtoti. Tai nebūtinai turi būti tas ūkis, kuris neša didžiausią pelną. Galbūt ūkininkas plėtos tokį ūkį, kuris vienoje ar kitoje šalyje dėl įvairių sąlygų gali sektis geriausiai, nes tam tinkamiausios sąlygos. Kaip bebūtų, rezultatai rodo, jog ūkis ir ūkininkavimas išties svarbus mūsų gyvenime. Ūkiuose užauginami ir išgaunami produktai, be kurių neišgyventume ir kurie mums gyvybiškai svarbūs. Pelno atžvilgiu, pelninga yra ir augalininkystė ir gyvulininkystė, tereikia puikiai išmanyto savo sritį, nuolat rūpintis savo ūkiu bei kitais dalykais, o tuomet ir rezultatai bus džiuginantys.

Populiariausi produktai ir augalai, kuriuos gauname iš ūkininkų

Įdomūs faktai apie gyvulininkystę

Gyvulininkystė, tai viena iš žemės ūkio šakų. Gyvulininkystė apima naminių gyvulių, bičių, žuvų, kailinių žvėrelių auginimą ir jų naudojimą. Taip pat, gyvulininkystės ūkiai teikia maisto produktus, kuriuos vartojame kasdien. Be maisto produktų, gyvulininkystė teikia ir įvairias žaliavas bei darbo jėgą, be to, vis dažniau gyvulininkystės ūkiuose galima rasti įvairių pramogų. Kadangi gyvulininkystė viena iš žemės ūkio šakų, akivaizdu, jog gyvulininkystė yra glaudžiai susijusi su augalininkyste ir žemės naudojimu.Gyvulininkyste užsiimama jau labai seniai, o tai reiškia, kad per daugelį metų, ši ūkio šaka yra stipriai patobulėjusi ir išplėtota. Gyvulininkystė, tai ne tik gyvulių auginimas, kaip mano daugelis, išties, ši sritis kur kas platesnė, o apie ją yra daugybė įdomios informacijos.

  • Gyvulininkystė yra paplitusi visame pasaulyje, todėl kiekvienoje šalyje galima rasti gyvulininkystės ūkių ir ūkininkų.
  • Gyvulininkystės ūkiai pagamina milžiniškus kiekius įvairių maisto produktų, o tai reiškia, jog gyvulininkystės dėka milijardai žmonių turi maisto.
  • Gyvulininkystė, viena stambiausių pramonės šakų, joje dirba daugiau nei 1,3 milijardai gyventojų. Kas penktas žmogus žemėje, dirba vienoje ar kitoje srityje, susijusioje su gyvulininkystės ūkiais.
  • Jungtinėse Amerikos Valstijose, labai populiari jautiena. Taip yra dėl to, jog Jungtinės Amerikos Valstijos pagamina daugiausiai jautienos iš visų pasaulio šalių. Kasmet, valstijose, mėsai paskerdžiama maždaug 34 milijonai galvijų. Vegetarus šie skaičiai tikriausiai šokiruotų, tačiau statistika yra tokia. Be to, jautiena laikoma viena sveikiausių mėsos rūšių.
  • Istoriniai šaltiniai byloja, jog pirmieji prijaukinti gyvuliai buvo ožkos. Tai vieni švariausių gyvulių. Paprastai, ožkos nevalgo maisto, kuris yra užterštas, užkrėstas, arba tiesiog to, kuris buvo nukritęs ant žemės. Galima teigti, jog tai labai išrankūs gyvuliai.
  • Kiaulės, vieni dažniausiai sutinkamų gyvulių. Kaip bebūtų keista, kiaulės yra net ketvirtoje vietoje pagal savo sumanumą. Sumaniausiais gyvūnais laikomos šimpanzės, tuomet delfinai, drambliai, na o po jų seka kiaulės. Sunku patikėti, tačiau tai tiesa.
  • Anksčiau, kai kaimuose gyveno daugiau žmonių, gyvulininkyste užsiimdavo dar daugiau gyventojų. Šiandien, gyvulininkystė taip pat populiari. Nors įprasta manyti, jog ūkininkai paprastai būna vyresni nei 55 metai, reikia pabrėžti, jog gyvulininkystės ūkininkų amžius keičiasi, todėl ūkininkauti pradeda vis jaunesni ūkininkai.
  • Nepaisant įvairių gamtinių faktorių, pranašaujama, jog žmonių populiacija dar labiau padidės, o tai reiškia, jog reikės dar daugiau maisto. Vadinasi, gyvulininkystė, puiki terpė pradėti savo verslą ir tapti sėkmingais ūkininkais.
    Turėti ir rūpintis savo ūkiu, jau nuo senų laikų buvo laikoma garbe ir didžiule jėga, ypač viduramžių Europoje. Šiandien ūkininkai ne visuomet laikomi labai garbingais žmonėmis. Visuomenė labiau ėmė vertinti kitokio pobūdžio verslus ir pinigų šaltinius.

Gyvulininkystė, viena tų šakų, kurios visuomet bus reikalingos. Žmonėms nuolat reikia maisto ir įvairių, kasdienių maisto produktų. Taigi, jei nebūtų gyvulininkystės ūkių, netektume daugybės būtiniausių produktų ir vitaminų, kurie svarbūs mūsų sveikatai ir gerai savijautai. Nors gyvulininkystė gana populiari ir ja užsiima tikrai nemažai žmonių, yra nemaža dalis gyventojų, niekada neįsivaizduojančių savęs būtent šioje srityje. Ūkininku negali būti bet kas, šią sritį reikia puikiai išmanyti, ją reikia mėgti ir nuolat tobulinti savo žinias. Tipinis miestietis, niekuomet nebus geras ūkininkas. Tai darbas, reikalaujantis daug pastangų, ištvermės, kantrybės, bei skirtas žmonėms, nebijantiems ne itin švaraus darbo. Reikia paminėti ir tai, jog bėgant laikui, gyvulininkystės ūkiai smarkiai patobulėjo, viskas tapo gerokai moderniau, todėl tai tikrai nebėra tie ūkiai, kuriuos kai kurie atsimena dar iš seniausių laikų. Šiandien viskas kur kas tobuliau, naudojamos naujos technologijos, įranga ir kiti dalykai, lengvinantys darbą, bei didinantys produktyvumą.

Įdomūs faktai apie gyvulininkystę

Įdomūs faktai apie žemės ūkį

Žemės ūkis, tai tokia ūkio šaka, kuria intensyviau arba pasyviau užsiima apie 50% visų dirbančių žmonių. Šie skaičiai rodo, jog žemės ūkis, plačiai paplitęs visame pasaulyje, o jame dirba milijonai žmonių. Žemės ūkio dėka, kasdien galime mėgautis šviežiais produktais ir valgyti sveiką maistą. Kasmet užauginama daugybė daržovių ir kitų augalinės kilmės maisto produktų, kuriuos vartojame kone kasdien. Dėl to, jog žemės ūkis toks populiarus ir juo užsiimama visame pasaulyje, yra galybė įdomios informacijos, kurią žino tikrai ne visi.

  • Teigiama, jog žemės ūkiu buvo pradėta užsiiminėti dar 10,000 metų prieš Kristų. Vadinasi, jau tuomet, pirmieji gyventojai pradėjo auginti tam tikras augalinės kilmės kultūras ir jas naudoti maistui.
  • Ne visi ūkininkai, ir asmenys užsiimantys žemės ūkiu, augina įvairias kultūras tik tam, kad galėtų jas parduoti ir iš to užsidirbti. Kai kurie ūkininkai, tiesiog augina daržoves, gyvulius, tiesiog tam, kad galėtų prasimaitinti.
  • Nors pirmiausiai buvo pradėtos auginti grūdinės kultūros, vėliau sekė vaisiai. Vieni pirmųjų vaisių, kurie buvo auginami, o jų derlius vėliau buvo nuimamas yra figos.
  • Bananai laikomi populiariausiu vaisiu pasaulyje. Po populiariausių grūdinių kultūrų tokių kaip kviečiai, ryžiai ir javai, seka bananai. Jie auginami daugiau nei 100 šalių. Daugiausiai bananų užaugina Indija, taip pat daug bananų užauginama Filipinuose, Kinijoje ir Ekvadore.
  • Obuoliai, taip pat populiarūs. Visame pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 6000 skirtingų obuolių rūšių! Daugiausiai jų užaugina Kinija, tuomet seka Jungtinės Amerikos Valstijos, Turkija, Rusija, Italija ir Indija. Obuoliai auginami ir kitose šalyse, kur jie taip pat mėgiami, tačiau kitose šalyse jų neužauginama tiek daug kaip jau minėtose šalyse.
  • Traktoriai išrasti tik 1880 metais, jie buvo naudojami arti laukams. 1920 metais, buvo pradėti gaminti traktoriai, turintys daugiau funkcijų. Šiandieniniai, modernūs traktoriai naudojami arimui, sodinimui, kultivavimui, šienavimui, derliaus nuėmimui ir kitiems būtiniems darbams, taigi technika gerokai patobulėjo ir yra tobulinama iki šiol.
  • Įprasta manyti, jog kuo didesnis medis, tuo daugiau jis duos vaisių. Vis dėlto, didelis medis, ne visuomet duoda daugiausiai vaisių. Norint gausaus derliaus, medžius reikia genėti, formuoti. Ūkininkai stengiasi medžius formuoti taip, jog kuo mažesni medžiai duotų kuo daugiau vaisių.
  • Žemdirbystė dažnai sutinkama filmuose. Tai viena tų temų, kuri įkvėpia filmo kūrėjus. Filmai nebūtinai būna apie pačią žemdirbystę, tačiau apie joje dirbančius žmones.
  • Šiandien, ūkininkai įdeda mažiau pastangų į auginimo procesą, tačiau technologijų pagalba užaugina net 262% daugiau maisto produktų, nei jų buvo užauginama dar iki 1950 metų.
  • 2006 metais, Amerikos ūkininkai užaugindavo tiek maisto, kad jo pakakdavo net 144 žmonėms, o dar visai neseniai, 1940 metais, vidutiniškai, vienas ūkininkas užaugindavo tiek maisto, jog jo pakakdavo tik 19 žmonių. Tai įrodo, jog ūkio technika, technologijos ir kiti dalykai sparčiai tobulėja, o tai leidžia užauginti daugiau maisto ir juo pamaitinti gerokai daugiau žmonių.

Šiandien, žemės ūkis gerokai patobulėjo. Išvysti ūkininką, dirbantį savo laukus tiesiog su arkliu, praktiškai nebeįmanoma. Arklius pakeitė galingi traktoriai, galintys kur kas daugiau nei paprastas arklys. Nepaisant to, jog arkliai beveik nebenaudojami žemės ūkyje, kai kurie ūkininkai visa dar augina arklius. Ypač dažnai jie sutinkamai mažuose kaimeliuose, pas labai smulkius ūkininkus. Kai kurie jų, neturi galimybės įsigyti traktorių, todėl į pagalbą pasitelkia arklius. Kaip bebūtų, faktai rodo, jog ūkio technika šiandien labai galinga, todėl ja galima padaryti labai daug, o tai reiškia, kad galima užauginti ir pagaminto daugybę maisto, daržovių, kuriomis galima išmaitinti milijonus gyventojų visame pasaulyje.

Įdomūs faktai apie žemės ūkį

Intensyvus žemės ūkis

Retai susiduriantys su žemės ūkiu, tikriausiai nė nenutuokia, jog yra įvairių žemės ūkio rūšių. Pagrindinės jų yra intensyvus ir ekstensyvus žemės ūkis. Intensyvus žemės ūkis, tai produktyvus žemės ūkis. Kitaip tariant, siekiama gauti kuo didesnį derlių, kuo mažesnėmis sąnaudomis. Priešingai nei intensyvus, ekstensyvus žemės ūkis nėra našus. Paprastai ekstensyvūs žemės ūkiai apima didžiulius žemės plotus, tačiau čia naudojamos mažos darbo bei kapitalo sąnaudos.

Intensyvus žemės ūkis ne visuomet užtikrina didelį pelną. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse tam tikro produkto produktyvumas yra didelis, bet ten dirba labai daug ūkininkų, vadinasi jų gyvenimo lygis žemas. Taip pat, kitose šalyse tam tikro produkto produktyvumas irgi didelis, bet ten dirba mažai ūkininkų, o tai reiškia, jog jie gauna didesnes pajamas. Tai vienas pagrindinių skirtumų. Vieni akivaizdžiausių intensyvaus žemės ūkio bruožų, tai cheminių trąšų, pesticidų, herbicidų, modernių žemės ūkio mašinų naudojimas. Vis tai prisideda prie didesnio produktyvumo.

Kadangi intensyvaus žemės ūkio pagrindinis bruožas yra išgauti kuo didesnį produktyvumą, tam pasitelkiamos visos galimos priemonės. Kol įprasti žemės ūkiai telkiasi ties didesniu derliumi, intensyvus žemės ūkis naudoja technikas, kurios padeda apsėti kuo didesnį plotą pasėlių, o taip pat ir per metus nuimti keletą derlių.

Siekiant produktyvumo, didėja dirbamosios žemės plotai, o tai daro neigiamą poveikį aplinkai, bei kelia grėsmę ateities žemės ūkiui, taip yra dėl to, kad intensyviam žemės ūkiui reikia labai daug gamtinių išteklių. Intensyvi žemdirbystė išgauna didelį produktyvumą, tačiau turi daug neigiamų padarinių, tokių kaip:

  • Drėkinami plotai tampa druskingi;
  • Itin didelė gruntinio vandens gavyba bei tarša;
  • Blogėja dirvožemis;
  • Žemės erozija;
  • Atsparumas pesticidams ir kt.

Be šių neigiamų faktorių, yra ir daugiau dalykų, dėl kurių vertėtų sunerimti. Dėl intensyvaus žemės ūkio iškirsta daug miškų, padaugėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, teršalų. Visos šios problemos atsirado ir dėl to, jog padidėjo populiacija. Kaip žinia, didėjant pasaulio populiacijai, kyla ir maisto paklausa. Vadinasi politikai ieško būdų, kaip didinti užauginamos produkcijos kiekį. Kadangi vis labiau ryškėja ekologinės problemos, kartu stengiamasi ne tik didinti produkciją, tačiau kartu mažinti ir neigiamą ūkininkavimo poveikį visai supančiai aplinkai.

Nepaisant to, jog intensyvus žemės ūkis turi daug neigiamų dalykų, išties yra ir tam tikrų privalumų:

  • Sumažėjo maisto produktų kainos;
  • Mažėja maisto trūkumas, o tai reiškia, jog daugiau žmonių turi maisto;
  • Produkcijos kiekis gerokai išaugo;
  • Išaugo derlingumas.

Šie privalumai išties geri, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad nepaisant to, jog maisto išgaunama daugiau, jo auginimui naudojami įvairūs pesticidai, trąšos, genetiškai modifikuotos medžiagos, o tai reiškia, kad esame priversti valgyti ne itin sveiką maistą, kuris gali sukelti gana rimtų sveikatos problemų.

Apibendrinant būtų galima teigti, jog intensyvus žemės ūkis turi ir privalumų ir trūkumų, nors trūkumų galima įžvelgti gerokai daugiau, visgi privalumų čia taip pat yra. Kadangi pasaulyje viskas tobulėja, tobulėja ir žemės ūkis. Šiuo atveju, tobulėjimas ne visuomet yra tik naudingas. Nors šiuolaikinių technologijų pagalba galima viską daryti žymiai produktyviau ir efektyviau, tai naudinga ne visiems. Nuo to kenčia gamta ir žinoma mes, žmonės. Valgydami užterštus maisto produktus, numalšiname alkį, tačiau padidiname riziką susirgti įvairiomis ligomis. Genetiškai modifikuoti produktai turi didžiulę įtaką vėžinių susirgimų padažnėjime. Taigi, reikia ieškoti būdų, kaip būtų galima išsaugoti produktyvumą, tačiau užauginti produktus, kurie būtų sveiki ir nekenksmingi.

Intensyvus žemės ūkis

Žemės ūkio svarba

Daugelį metų, žemės ūkis asocijavosi su pagrindinių maisto produktų gamyba. Dabar, žemės ūkis reiškia kur kas daugiau, į žemės ūkį įeina ūkininkavimas, miškininkystė, pieno gamyba, vaisių auginimas, paukštininkystė, bičių laikymas, gyvulininkystė ir daugelis kitų sričių. Šiandien produkcijos gamyba, marketingas, platinimas ir kiti panašūs dalykai yra dalis žemės ūkio. Šiandien nepakanka tik užauginti ar pagaminti, rinka pripildyta produkcijos, todėl reikia gerai pasistengti, jog produkcija taptų populiari ir paklausi. Žemės ūkis svarbus ir šalių ekonomikai, nes jis ne tik teikia maisto produktus, tačiau ir suteikia darbo vietas. Žemės ūkyje darbų yra visokiausi, todėl reikia daug darbuotojų ir savo srities žinovų.

Pasauliui tampant vis modernesniam, plečiasi miestai, žmonės keičia gyvenamąsias vietas ir nebenori pasilikti kaimuose arba mažesniuose miesteliuose, nes miestai suteikia didesnes galimybes. Tai reiškia, kad keičiantis gyvenimo būdui, mažėja smulkių ūkininkų, ūkininkaujančių tik dėl savęs ir savo šeimos. Prieš keletą dešimtmečių, gyvenimas kaime atrodė visai kitaip nei dabar. Dauguma žmonių laikė gyvulius, kurie buvo auginami maistui. Tuo pačiu tai padėjo lengviau pragyventi, nes pagrindinius maisto produktus užsiaugindavo arba pasigamindavo. Taip pat, kai kuriuos produktus parduodavo arba iškeisdavo. Darbo ūkyje buvo visada. Keičiantis visuomenei ir pasauliui, bei plečiantis rinkai, visus svarbiausius produktus visiškai lengvai tapo prieinama įsigyti parduotuvėse ir didžiuliuose prekybos centruose. Tai paskatino žmones atsisakyti gyvulių arba ūkių, nes tai tiesiog tapo nebepelninga. Dar atrodo visai nesenai važiuodami kaimo vietovėmis, galėjome išvysti besiganančias karvių bandas, kieme krypuojančius paukščius ir kt., šiandien tai gana retas reiškinys, kurį pamačius net aiktelime iš nuostabos.

Ūkininkavimas buvo svarbus visada. Svarbus jis ir šiandien, tačiau ūkiai yra didesni ir kitokie nei anksčiau, viskas tapo modernizuota, patobulėjo ūkio technika, viską galima padaryti greičiau ir efektyviau, bei išgauti daugiau produkcijos, o tai tikriausiai pats svarbiausiais ūkininkų noras.

Nesvarbu kokie ūkiai yra šiandien, svarbiausia, jog jie išties svarbūs ir reikalingi, nes:

  • Tai daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis. Kai kurie yra didžiulių ūkių savininkai ir tai jiems atneša didžiulį pelną, kiti yra tik samdomi darbuotojai, gaunantys tam tikrą darbo užmokestį, treti turi savo namų ūkius, kurie taip pat padeda išgyventi ir iš to uždirbti.
  • Pagaminama daug maisto. Didėjant pasaulio populiacijai, reikia vis daugiau maisto ir atsargų. Deja net ir didžiuliai ūkiai, pagaminantys milijonus tonų produkcijos negali išmaitinti visų pasaulio gyventojų, tačiau didelė dalis jų yra pamaitinta.
  • Daug darbo vietų. Dažnai girdima, jog daug žmonių neturi darbo, neturi iš ko pragyventi ir pan. Ūkiai suteikia daug darbo vietų, vadinasi daug darbuotojų gali užsidirbti atlyginimą ir išmaitinti savo šeimas. Reikalingi įvairiausi specialistai ir darbininkai, ūkio sektorius labai platus, todėl čia gali dirbti ir vyrai ir moterys, ir įgiję aukštąjį išsilavinimą, ir paprasti žmonės nebaigę didelių mokslų.

Ūkio sektorius išties platus. Ūkio šakų yra daug, o kiekvienoje jų, reikalingi savo sritį išmanantys darbuotojai. O kur dar produkcijos platinimas, marketingo dalykai, eksportas ir kiti darbai, svarbūs visam ūkininkavimo procesui. Žemės ūkis vis tobulėja ir plečiasi bei gyvuoja visame pasaulyje. Kiekviena šalis sudaro skirtingas sąlygas ūkininkams, vienoje šalyje situacija yra geresnė, kitoje šiek tiek prastesnė. Vis dėlto, ūkiai klesti ir gamyba didėja. Žinoma yra ir neigiam faktorių, įtakojančių aplinką, tačiau svarbiausia yra tai, jog žemės ūkio dėka galima maitintis, uždirbti ir įgyvendinti dar didesnius planus.

Žemės ūkio svarba

Kaip tapti sėkmingu ūkininku

Dažnai svarstoma kokią verslo šaką rinktis, norint, kad tai taptų pelningu verslu. Vieni pasineria į prekybą, kiti užsiima nekilnojami turtu, treti įkuria restoranų verslą ir pan. Vis dėlto, daugelis nė nepagalvoja, kad itin sėkmingas verslas yra ūkininkavimas. Taip, išties ūkininkavimas gali sukrauti didžiulius turtus, tačiau reikia tuo tinkamai užsiimti. Yra daug žmonių gyvenančių arba svajojančių gyventi gamtos apsuptyje, toliau nuo miesto šurmulio. Vieni įsigyja sodybas toliau nuo miesto, tačiau ir toliau dirba įvairiuose sektoriuose, kurie yra mieste, o kiti tiesiog pasineria į ūkininkavimą. Antrasis variantas daugeliu atvejų yra geresnis. Norint pradėti ūkininkauti, reikia daug žinių, investicijų ir darbo, tačiau visą tai galima pasiekti.

Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti ar galite būti ūkininku. Kai kurie žmonės tiesiog sutverti būti sėkmingais vadybininkais, pardavėjais, menininkais, politikais ar kitų sričių atstovais. Yra ir tokių, kurie jau nuo mažumės svajoja apie tai, kaip pasineri į žemės ūkį. Norint išsiaiškinti ar ūkininkavimas jums tinka, reikia gerai išanalizuoti šio verslo privalumus ir trūkumus bei teisingai susidėlioti prioritetus. Taip pat, reikia išanalizuoti ir savo asmenybę, bei pagalvoti, kodėl norite užsiimti šia verslo šaka ir ar manote, jog čia galite būti sėkmingas.

Rekomenduojama surašyti savo privalumus ir trūkumus. Tik nereikia sukčiauti, rašykite viską atvirai ir nuoširdžiai, tai skirta tam, jog galėtumėte tvirtai nuspręsti ar jums tinka ūkininkavimas. Įvertinkite ar turite gerus skaičiavimo įgūdžius, jie reikalingi ekonominiuose ūkininkavimo dalykuose, taip pat, ar turite pakankamai jėgų ir noro kasdieniam darbui laukuose ir ūkyje. Įvertinkite ar turite pakankamai pinigų pradinėms investicijoms, kurios gana nemažos. Taip pat, būtina įvertinti ar greitai mokotės ir sugebėsite susitvarkyti su visa ūkio našta.

Nusprendus, jog esate tikri dėl noro ūkininkauti, reikėtų eiti toliau. Pirmiausia, reikia puikiai išmanyti produktą arba gyvūnus, kuriais ketinate užsiimti. Taip pat, jeigu yra galimybė, apsilankykite kituose ūkiuose, tai suteiks daugiau žinių ir supratimo kaip viskas vyksta.

Daug žinių galima rasti internete ir knygose, tačiau galima ir net rekomenduojama baigti ir tam tikrus mokslus arba kursus, padėsiančius geriau suprasti tai, ką ketinate daryti. Kaip ir minėta anksčiau, visa tai kas bus daroma, auginama, plėtojama, turi būti puikiai išmanoma. Galima kurį laiką padirbėti kituose ūkiuose, taip bus susidaromas aiškesnis vaizdas ir nuomonė kaip viskas turi vykti bei galbūt rasite tam tikrų spragų kurias reikėtų tobulinti ir jūs galėsite viską padaryti geriau ir tobuliau.

Nusprendus viską pradėti, reikia rasti tinkamą žemę arba vietą, kur bus kuriamas ūkis. Jei bus auginami augalai, reikia tinkamos žemės, jei gyvuliai, tam taip pat turi būti tinkama vieta. Tuomet, reikia auginti augalus, kuriuos puikiai išmanote ir manote, jog jie bus pelningi. Pasirinkus gyvulininkystę, taip pat reikia auginti tuos gyvulius, kurie yra artimi ir puikiai pažįstami.

Svarbiausia yra viską puikiai išmanyti ir tinkamai planuoti. Norint, jog ūkis klestėtų, reikia laiko. Niekas nepasidaro iš karto. Reikia daug laiko, pastangų, darbo ir be abejo investicijų. Nuosekliai dirbant, bei vadovaujantis savo susidarytu planu, palaipsniui ima matytis pirmieji rezultatai ir ima pavykti tai apie ką buvo ilgai svajota. Ūkyje reikalinga moderni technika, modernios technologijos, įranga ir kiti dalykai. Pradinės investicijos gali būti didelės, tačiau yra įvairių paramos programų, kurios padeda pradedantiems verslams ir ūkiams, taigi jų pagalba čia gali būti labai naudinga. Bet ko imantis, svarbiausia nepasiduoti ir eiti tikslo link. Kai kurie ūkininkai savo sėkmės paukštį pagauną tik po daugelio metų, nereikia norėti visko iš karto, tačiau kai kuriems pavyksta sėkmę prisijaukinti greičiau. Viskas priklauso nuo jūsų pačių ir noro bei ryžto įgyvendinti tikslus ir siekius.

Kaip tapti sėkmingu ūkininku

Vynuogės ir jų ūkiai

Vynuogės, jau nuo seniausių laikų laikomos itin naudingomis ir maistingomis. Jos priskiriamos prie sveikiausių maisto produktų ir turi daugybę vitaminų, bei kitų maistingų medžiagų, naudingų organizmui ir sveikatai. Vynuogėse gausu vandens, angliavandenių, gliukozės bei fruktozės. Jos stiprina širdį, plečia kraujagysles bei gerina medžiagų apykaitą. Kai kurie vynuoges valgo tam, kad sulieknėtų. Yra įvairiausių vynuogių dietų. Teigiama, jog vynuogės padeda net tuomet kai peršti gerklė, o tai ypač dažnas reiškinys atvėsus orams. Gerąsias vynuogių savybes galima vardinti ir vardinti, tai puikus energijos šaltinis, kurį rekomenduoja ir gydytojai. Reikia paminėti ir tai, jog vynuogių veislių yra labai daug, o skirtingos veislės skirtos skirtingiems tikslams, vienos jų skirtos gydymui, kitos džiovinimui, vyno gamybai ir kt.

Dėl gerųjų savybių, vynuogės auginamos gana plačiai. Net 75.866 kvadratinius kilometrus viso pasaulio ploto užima vynuogių plantacijos. Kasmet visame pasaulyje užauginama maždaug 75 mln. tonų vynuogių. Daugiausiai vynuogių sunaudojama vynui, tai sudaro net 71 % visų užauginamų vynuogių. Taip pat gana nemaža dalis paliekama mėgautis šviežiomis uogomis, ir tik 2% visų vynuogių paliekamos džiovinimui. Dažniausiai sutinkamos yra žaliosios, raudonosios ir mėlynosios vynuogės. Jų forma ir dydis priklauso nuo rūšies. Yra ir visai mažų ir gana didelių uogų. Vienos jos yra su sėklomis, kitos yra besėklės. Suskaičiuojama, jog dabar yra dagiau nei 8000 vynuogių rūšių. Tai suteikia galimybę pasirinkti geriausias ir atitinkančias kiekvieno skonį. Vynuogės yra daugiametės, todėl tie patys vaiskrūmiai derlių gali duoti net keletą šimtmečių.

Norint užauginti gražias uogas, tam reikia palankios temperatūros ir daug saulės. Dėl šių priežasčių, šiltesnio klimato šalyse, vynuogių užauginama daugiau. Daugiausiai vynuogių užauginama Italijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Prancūzijoje. Šiose šalyse užauginama pakankamai vynuogių, kad jas būtų galima eksportuoti į kitas šalis. Didžioji dalis vynuogių skirta vynams, kitos paliekamos valgymui ir džiovinimui. Vynuogių auginimas reikalauja nuolatinės priežiūros ir profesionalumo. Geri vynuogių augintojai žino visas jų auginimo subtilybes ir ką daryti, jog derlius būtų kuo gausesnis. Nors vynuogėms auginti reikia pakankamai šilto klimato ir daug saulės, gerai jas prižiūrint, galima vynuogių užsiauginti ir kitose šalyse. Žinoma, tam reikia atitinkamų sąlygų ir priežiūros. Visą tai suderinus, galima išgauti visai neblogą derlių.

Vynuogių augintojai, gali didžiuotis, jog jų auginamos uogos yra plačiai naudojamos ir itin populiarios visame pasaulyje. Vynuogės naudojamos ne tik maistui bei vynui, tačiau ir puoselėjant grožį. Vynuogių kauliukų aliejus, labai vertinamas grožio industrijoje, ir teigiama, jog jis turi begalę gerų savybių grožiui puoselėti. Be to, naujausiais duomenimis, mokslininkai nustatė, jog tam tikros vynuogių rūšys, gali apsaugoti nuo krūties vėžio, kuris yra vienas populiariausių vėžinių susirgimų. Taip pat, vynas turi ir religinę reikšmę, bei yra naudojamas šventų mišių metu.

Pasidomėjus plačiau, galima pamatyti, jog vynuogės yra naudingesnės nei atrodo. Iš jų galima pagaminti daugybę produktų. Jos yra naudingos sveikatai ir suteikia energijos, bei apsaugo nuo kai kurių ligų. Jų skonis gali būti labai skirtingas, nuo gana rūgštoko iki labai saldaus. Pačios vynuogių uogos taip pat skirtingos ir gali būti labai mažos arba pakankamai didelės. Jų įvairovė suteikia plačias galimybes rinktis. Nors vynuogės nėra auginamos visose šalyse, jos yra importuojamos į daugelį pasaulio šalių, todėl labai daug žmonių kasdien gali mėgautis šviežiomis uogomis ir jų teikiamomis geromis savybėmis, kurių yra begalė.

Vynuogės ir jų ūkiai

Bendra informacija apie gyvulininkystę

Gyvulininkystė, tai žemės ūkio šaka, kuri apima naminių gyvulių, paukščių, bičių, žuvų, kailinių žvėrelių bei kitų gyvūnų auginimą. Užsiimant gyvulininkyste, gyvūnai ne tik auginami, tačiau jie teikia maisto produktus, įvairias žaliavas, darbo jėgą ir kt. Iš gyvulininkystės produktų ir jų atliekų, gaminami įvairūs produktai. Pati gyvulininkystė yra labai susijusi su augalininkyste ir žemės naudojimu.

Gyvulininkyste pradėta užsiimti jau labai senai. Kaimo vietovėse ir mažiau išsivysčiusiose šalyse, tėvai mokydavo savo vaikus kaip reikia rūpintis gyvuliais ir ūkiu. Taip gyvulininkystė būdavo perduodama iš kartos į kartą, daugelis šeimų tuo užsiimdavo, ir tai būdavo pagrindinis jų pragyvenimo bei maisto šaltinis. Laikui bėgant situacija keitėsi, vis mažiau šeimų, savo namų ūkiuose laiko naminius gyvulius ir užsiima gyvulininkyste. Viskas tampa labai modernu, naujosios technologijos lengvina ir keičia gyvenimus. Nebėra būtinybės namuose auginti naminius gyvulius, nes maistą galima įsigyti prekybos centruose, daugelis nebenori užsiimti gana purvinu darbu ir tiesiog rūpintis gyvuliais.

Vis dėlto, gyvulininkystė, gana stambi žemės ūkio šaka. Gyvulininkystė paplitusi visame pasaulyje. Skiriasi tik gyvulių paplitimas. Vienos šalys augina vienokius gyvulius, kitos augina visai kitokius, tai lemia daugybė faktorių, tokių kaip kultūra, religija, klimatas ir kt.

Pagrindinės gyvulininkystės šakos yra šios:

  • Arklininkystė
  • Asilininkystė
  • Avininkystė
  • Bitininkystė
  • Elnininkystė
  • Galvijininkystė
  • Kiaulininkystė
  • Kupranugarininkystė
  • Mulininkystė
  • Ožkininkystė
  • Paukštininkystė
  • Šunininkystė
  • Triušininkystė
  • Žuvininkystė
  • Žvėrininkystė

Ne paslaptis, jog visame pasaulyje jaučiamos ekologinės problemos, prie kurių prisidedame visi kartu ir kiekvienas atskirai. Gyvulininkystė, taip pat viena tų sričių, kuri turi itin neigiamą poveikį gamtai. Nors gali pasirodyti, jog gyvulininkystė, tai gana ekologiška ūkio šaka, negalinti pakenkti aplinkai, realybė visai kitokia. Įvairiais duomenimis, teigiama, jog gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei viso pasaulio transporto priemonės kartu sudėjus.

Taip yra dėl to, kad gyvulininkystė:

  • Tai pagrindinis vandens taršos šaltinis;
  • Tai didžiausia gamtos išteklių naudotoja;
  • Pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, kuri prisideda prie biologinės įvairovės pasaulyje nykimo;

Visi šie faktoriai, prisideda prie ekologinės situacijos blogėjimo. Norint, jog situacija keistųsi, reikia pradėti auginti gyvulius taikant ekologiškai švarias, taupančias energiją, mažai atliekų paliekančias, pigias bei saugias aplinkai technologijas. Vis dėlto, visa tai nėra taip parasta ir reikalauja didžiulių pastangų, o taip pat ir išlaidų. Kol taip nėra, naudojami įvairūs produktai, kurių sudėtyje yra įvairių cheminių medžiagų, bei modifikuotų produktų, kurie vėliau patenka ir ant mūsų stalo. Visame pasaulyje kasmet užauginama daugybė gyvūnų, kurių mėsa naudojama maistui. Anksčiau, norint užauginti gyvūną, tai užtrukdavo beveik metus, tuo tarpu šiandien, dėl įvairių pašarų ir kitų priemonių, gyvuliai užauginami vos per keletą mėnesių. Ar tai sveika, reikia spręsti patiems.

Yra žmonių, kurie apskirtai nevalgo mėsos, nes jie yra prieš gyvulių žudymą, tačiau mėsos produktuose yra daug mūsų organizmams reikalingų medžiagų bei vitaminų. Todėl mėsa yra būtina kasdieniame mūsų racione. Nors gyvulininkystė kelia įvairių nuomonių, visgi ši ūkio šaka gerokai ištobulėjo, o gyvulininkystė ūkių savininkai, kraunasi didžiulius pelnus. Dėl demografinės situacijos kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, kur palankios sąlygos ūkininkavimui, ima trūkti žemės ūkio specialistų, gyvulininkystės technologų. Asmenys, nežinantys kur studijuoti, skatinami rinktis studijas, susijusias su gyvulininkyste. Ši sritis yra labai plati, todėl galima rinktis įvairias studijų programas bei galvoti apie ateities perspektyvas, kurių tikrai yra.

Bendra informacija apie gyvulininkystę

Bendra informacija apie žemės ūkį

Bendrąja prasme, žemės ūkis, tai tokia ūkio šaka, kurioje vartojami gyvosios gamtos ištekliai, tam kad būtų užauginamas ir išgaunamas maistas. Žemės ūkis, buvo pagrindinė šaka, kurią plėtojo pirmosios civilizacijos. Tuomet jie prijaukino pirmuosius gyvūnus, išmoko užsiauginti maistą ir tai davė pradžią dabartiniam, moderniam žemės ūkiui. Šiandieninį ūkį sudaro trys pagrindinės šakos: žemės ūkis, pramonė ir paslaugos. Prie žemės ūkio dar priskiriama gyvulininkystė, žuvininkystė bei miškininkystė.

Žemės ūkio istorija prasidėjo prieš tūkstančius metų, žemės ūkio raidą lėmė įvairūs veiksniai, įskaitant klimato kaitą, kultūras bei technologijas. Laikui bėgant, žemės ūkis gerokai patobulėjo, atsirado ir žemės ūkio studijos, universitetai, ruošiantys tikrus savo srities žinovus, kurie ateityje išplėtos ir dar labiau modernizuos ūkius. Modernioji žemdirbystė, augalų auginimas, naujų rūšių išvedimas, pesticidai, trąšos ir kitoks technologinis vystymasis, gerokai patobulino šiandieninius ūkius, tačiau taip pat, tai turi ir neigiamų veiksnių. Gausiai naudojamos trąšos ir pesticidai, neigiamai veikia žmonių sveikatą ir sukelia įvairių negalavimų bei ligų. Taip pat yra ir su gyvulininkyste, šiandien gyvulininkystės ūkiai žymiai modernesni, juose galima auginti daugiau gyvulių, be to, dėl tam tikrų pašarų, šiandien juos galima užauginti vos per keletą mėnesių. Anksčiau, norint pakankamai užauginti gyvulį, tam prireikdavo gerokai ilgesnio laiko tarpo. Vis dėlto, dėl tam tikrų pašarų, kuriais šeriami gyvuliai, taip pat įvyksta nemažai pakitimų ir mūsų organizmuose. Taip yra dėl to, kad medžiagos nusėda gyvulių mėsoje ir tam tikruose produktuose, kuriuos mes vėliau vartojame. Imami naudoti genetiškai modifikuoti produktai, kurie taip pat pridaro nemažai žalos.

Žemės ūkis pagamina ir išgauna galybę produktų. Plačiausios grupės skiriamos šios:

  • Maistas
  • Pluoštai
  • Degalai
  • Žaliavos

Kalbant konkrečiau, maisto grupėje rikiuojasi grūdai, daržovės, vaisiai, aliejai, mėsa, prieskoniai. Prie pluoštų priskiriama medvilnė, vilna, šilkas, kanapių pluoštas, linas. Visos šios medžiagos svarbios ir plačiai naudojamos. Prie žaliavų priskiriamos įvairios atliekos, atraižos, taip pat bambukas. Tai tik dalis to, ką galima išgauti žemės ūkio pagalba. Iš augalų taip pat išgaunama derva, dažai, vaistai, kvepalai ir net ekologiški degalai. O kur dar gėlės ir medelynai. Žemės ūkis, apima galybę verslo šakų, kurios tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja. Nors šioje srityje dirba tikrai nemažai žmonių, visgi, suskaičiuojama, jog žemės ūkio sektoriuje dirba maždaug viena trečioji visų darbuotojų. Reikia pripažinti, kad per keletą dešimtmečių, žmonių, dirbančių žemės ūkio sektoriuje gerokai sumažėjo, o tam įtakos turėjo daugybė skirtingų veiksnių.

Anksčiau žemės ūkyje dirbo labai daug žmonių, tai buvo labai svarbi šaka. Vis dėlto, keičiantis gyvenimui, augant pramonei, viskas ėmė keistis. Žemės ūkis tapo kur kas našesnis, nes tai lėmė naujosios technologijos, vadinasi dėl naujų technologijų, ūkiuose reikėjo mažiau žmonių. Pramonė ėmė imti viršų, todėl joje pradėjo dirbti kur kas daugiau žmonių. Per savo gyvavimo istoriją, žemės ūkis patyrė ir pakilimų ir nuopolių, situacija niekuomet nebuvo vienoda. Kaip bebūtų, žemės ūkis, tai tokia šaka, be kurios visuomenė neišgyventų. Tai ta sritis, kuri gamina maistą, o maistas yra gyvybiškai svarbus. Vienos šalys jo pagamina daugiau, kitos mažiau, tačiau jis gaminamas, auginamas ir išgaunamas nuolat. Būtent dėl to, ūkininkai gali gana neblogai uždirbti, žinoma, tai taip pat priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant ir ekonominę šalies situaciją. Labiau išsivysčiusios šalys, savo ūkininkams siūlo geresnes sąlygas, nei tos šalys, kuriose ekonomika yra silpnesnė. Be tokiu atveju, ūkis, nesvarbu kuri tai ūkio šaka, buvo labai svarbus anuomet ir yra labai svarbus šiandieniniame gyvenime.

Bendra informacija apie žemės ūkį